nel dizionario PONS
duo-virī <ōrum> m
→ duumviri
Vedi anche
duumvirī, duovirī <ōrum> m
duumvirī, duovirī <ōrum> m
| Caso | Plurale |
|---|---|
| Nominativo | duo-virī |
| Genitivo | duo-virōrum |
| Dativo | duo-virīs |
| Accusativo | duo-virōs |
| Ablativo | duo-virīs |
| Caso | Plurale |
|---|---|
| Nominativo | duumvirī |
| Genitivo | duumvirōrum |
| Dativo | duumvirīs |
| Accusativo | duumvirōs |
| Ablativo | duumvirīs |
Nessuna frase d'esempio disponibile
Prova con un'altra voce.